- sėbravimas
- sėbrãvimas sm. (1) Rtr, sė́bravimas (1) DŽ1; SD1134,172 → sėbrauti: 1. Tie pavojingi sėbrãvimai Skrd. Tokius tad vaisius atneša girtuoklystė ir sėbravimas su nereikalingais prieteliais TS1900,9. | refl.: Tik tas jo įžūlumas, mužikų užtarinėjimas ir sėbravimasis su įtartinais žmonėmis! V.Myk-Put. 2. K. \ sėbravimas; susėbravimas
Dictionary of the Lithuanian Language.
